Formavimas
Kad Bonsai išliktų mažaūgiai, turi būti genimi. Jei nežinote, kaip tai daryti, paprasčiausiai patrumpinkite paaugusius ūglius iki buvusio ilgio, suteikdami medeliui buvusią formą. Patyrę meistrai įsivaizduoja, kokią formą norėtų suteikti medeliui ir pagal tai jį formuoja: prižiūri, laisto, performuoja, perriša formą suteikiančias vielas ir t.t. Procesas ilgalaikis: gali užtrukti ir 5, ir 10 metų (priklauso nuo to, ar medelis lapuotis, ar spygliuotis). Bonsai pagal kamienų skirstomi į vienakamienius ir turinčius du ar daugiau kamienų.
Persodinimas
Visi vazonuose auginami augalai turi būti reguliariai persodinami. Apie persodinimo būtinumą galima spręsti iš augalo šaknų sistemos vystymosi. Augalas persodinamas tada, kai šaknys pilnai apglėbia žemės, esančios vazone, gumulą, ir šis augalui pasidaro ankštas. Jauni ir greitai augantys augalai turi būti persodinami kasmet. Stambesni ir lėčiau augantys augalai yra persodinami kartą per 2 - 3 metus, nes bėgant laikui žemės mišinys tampa nebetinkamas -tankėja, keičia struktūrą, šaknys prasčiau aprūpinamos deguonimi, o anglies dvideginis, kurį išskiria šaknys ir žemėje esantys mikroorganizmai, kaupiasi dirvoje, žalodamas visą šaknų sistemą. Be to, nuolatinis laistymas ir tręšimas prisotina žemę įvairiomis druskomis, o ypač toksinėmis kalcio druskomis. Labai stambūs augalai yra persodinami dar rečiau, kai kubilas arba dėžė pasidaro ankšti arba tiesiog nebetinkami naudojimui.
Paprastai augalai yra persodinami pavasarį (nuo vasario galo iki gegužės), kad per vasarą jie suspėtų įsišaknyti ir prieš žiemą sutvirtėti. Jaunus egzempliorius, turinčius greitai besivystančią šaknų sistemą, per vasarą galima persodinti keletą kartų, tačiau žemės gabalas, gaubiantis šaknis, ir pati šaknų sistema nesuardoma. Paprastai tam yra naudojami moliniai arba plastmasiniai vazonai. Kita vertus, pastaruosiuose sunku kontroliuoti laistymo dažnumą, nes jų sienelės nepraleidžia drėgmės ir žemė juose ne taip greitai išdžiūsta.
Todėl sodinant augalus į plastmasinius vazonus reikia naudoti purų, greitai vandenį praleidžiantį substratą. Kai kuriuos augalus (peperomnijas, glioksinijas, azalijas, sukulentus) geriau sodinti į žemus vazonus arba plačius pusdubenius.
Svyrantys augalai sodinami į pakabinamus krepšius, pintines arba į išilgai perpjautus storus bambukų kotus.Epifitai taip pat sodinami į pakabinamus krepšius, nupintus iš medžių ar bambukų vytelių, arba pritvirtinami plona vielute, o geriausia juostele, turinčia nelygų paviršių, šaknis apdedant drėgnomis samanomis.
Likus mėnesiui iki persodinimo, augalą 1 - 2 kartus reikia patręšti karbamido tirpalu (1 g/l). Dieną prieš persodinimą augalą reikia gausiai palaistyti. Persodinimui skirta žemė turi būti pakankamai drėgna, tačiau ne per daug (sugniaužtas į delną žemės gumulas, palietus turi subyrėti). Norint persodinti augalą arba tiesiog patikrinti šaknų būklę, jį reikia išimti iš vazono. Norint tai atlikti, vazoną reikia apversti dugnu į viršų, ir prilaikant augalą, smarkiai stuktelėti vazono kraštu į stalą - tuomet žemės gumulas lengvai išsiims iš vazono. Jei žemės gumulas yra nestipriai apėjęs šaknimis, o augalas atrodo sveikas, jį geriau palikti prieš tai buvusiame vazone. Nesuardant žemės gniutulo, augalą atsargiai reikia įleisti į vazoną, prieš tai šiek tiek pakoregavus drenažą, o po to lopetėle arba pirštais lengvai prispausti žemę prie vazono kraštelių. Galima nuimti seną žemę (iki išorinių šaknų) ir įberti naujos. Po to augalas yra palaistomas ir per vasarą reguliariai tręšiamas. Augalams, kurie yra pasodinti į kubilus, dėžes, didelius vazonus, viršutinį žemės sluoksnį rekomenduojama keisti kartą per 2 - 3 metus.
Jei nėra šviežio žemės mišinio, jo galima pasidaryti pašalinus dalį žemės ir ją sumaišius su durpėmis. Jei persodinimas yra būtinas, tai iš apatinės žemės gniutulo dalies pašalinamas senas drenažas, kur įmanoma, medinio pagaliuko pagalba pašalinama visa sena žemė, supuvusios šaknys, kirpimo vietas patepant anglimi, taip pat nukerpami nudžiuvę ūgliai, per ilgi patrumpinami.
Ūglius rekomenduojama trumpinti svyrantiems ir besivejantiems augalams, tada jie lengviau pakelia persodinimą. Kai kuriems žoliniams augalams, turintiems didelę šaknų sistemą, kietai, tarsi veltinis, apėmusią žemės gumulą (chlorofitai), galima iš apačios, o kartais ir iš šonų nupjauti dalį šaknų, tam, kad sumažintume žemės gniutulą ir galėtume pasodinti augalą atgal į seną vazoną.
Kai kada, norit greitai gauti stambų, gerai suaugusį egzempliorių, yra imamas didelis vazonas, kurio skersmuo, prieš tai buvusį viršija 2 - 4 kartus. Tai skirta greitai augantiems augalams, turintiems labai gerą šakninę sistemą. Sodinant tokius augalus į didelius vazonus, dedamas geras drenažo sluoksnis ir toliau atsargiai laistoma, kad žemė nepermirktų. Sergantys augalai, kurių šaknų sistema yra silpna, paprastai sodinami į tą patį vazoną arba net mažesnį, prieš tai išpjovus supuvusias šaknis. Sodinant augalą, tam, kad netrukdytų vandens nubėgimui, ant vazono dugno virš drenažo skylutės išgaubtu paviršiumi į viršų dedama šukė.
Po to 2 - 3 cm sluoksniu dedamas drenažas (daužytos šukės, keramzitas, gargždas, stambus drėgnas smėlis). Kuo silpnesnė augalo šaknų sistema, tuo didesnis turi būti drenažo sluoksnis. Didelis drenažo sluoksnis taip pat dedamas sodinant augalą į jam per didelį ir per gilų vazoną, o taip pat į lovelius be skylučių, skirtų vandens nutekėjimui. Drenažo paviršius padengiamas plonu sluoksniu žemės ir tuomet į vazoną įstatomas augalas. Vazoną žemėmis reikia užpildyti iki pat jo kraštų, bet taip, kad dar liktų vietos jam palieti (apie 1,5 cm). Tuo pačiu metu reikia žiūrėti, kad augalas būtų pastatytas tiksliai vazono centre, o šaknys iš viršaus turėtų būti 1,5 - 2 cm užbertos žeme. Sodinant medžius ir krūmus, negalima užberti šaknų kaklelio, o žoliniams augalams, turintiems prie šaknų esančių lapų skrotelių, - augimo taško. Daugelį augalų iš aroninių šeimos (aglaomena, difenbachija, singoniumas, scindapsas) rekomenduojama sodinti giliau, kad dalis jų orinių šaknų patektų po žeme ir jis būtų atsparesnis bei geriau maitintųsi. Gilus senų, išsikerojusių egzempliorių pasodinimas stiebo bambliuose leidžia išaugti naujoms šaknims.
Žemė į vazoną beriama pamažu, ją sutankinat sodinimo lopetėle. Žemės sutankinimas prie vazono šonų lemia gerą augalo įsišaknijimą. Po persodinimo augalą reikia keletą kartų palaistyti šiltu vandeniu ir gerai apipurkšti. Sekančias 3 - 4 dienas vienodai drėkinti, o po to laistyti kaip visada, leidžiant žemei pradžiūti, kad nepradėtų pūti persodinimo metu pažeistos šaknys. Reikia prisiminti, kad persodinimas laikinai susilpnina augalą.
Rekomenduojama jį iš viršaus pridengti polietileno plėvele arba pastatyti į šiltnamį ir dvi savaites jį purkšti šiltu vandeniu. Kad augalas geriau įsišaknytų, jis turi stovėti šiltoje ir šviesioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Po persodinimo praėjus mėnesiui, juos jau galima tręšti. Patręšus arba palaisčius viršutinį vazone esančios žemės sluoksnį rekomenduojama supurenti.
Netinkamu metų laiku augalą persodinus ar performavus, jis gali susilpnėti. Jei pasiseks, persodintas medelis išgyvens ir gal net augs, bet reikės laiko jam atsigauti.
